Aistros aplink „Euroviziją“ vis nerimsta, nerimsta ir mano mintys, kai galvoju apie lietuviškus dainorėlius. Tą keistai pasivadinusį Sashą Son(g) prisimenu, kai jis buvo berniukas Dima Šavrovas, skambiu balseliu traukęs dainą „Mama“. O juk kiek daug gabių vaikų yra Lietuvoje! Kiekvieną kartą taip galvoju, kai pažiūriu „Dainų dainelę“ ar kokį kitą televizinį mažųjų talentų konkursą.
Tačiau kur tie visi žavūs dainininkai dingsta, kad vėliau nebelieka scenoje? Gal nueina studijuoti teisės, medicinos ar verslo vadybos, galvodami apie ateities perspektyvą? Arba puola į nekilnojamo turto prekybos sūkurį, svajodami apie solidžią sąskaitą banke? O gal tiesiog emigruoja?
Mat Lietuvoje pramoginis gyvenimas nestabilus, nors ir malonus, nes visada sulauksi dėmesio, nesvarbu, kokias nesąmones darysi – nusilauši lakuotą nagą, bandydama grybštelėti konkurentės skruostą, ar tapsi viso Seimo Antanu. Arba iš pradžių pageltonuosi, kaip dainininkė Geltona, paskui pavirsi Iš stiklo – kad tik būtum pastebėta. Blogiausiu atveju, kaip žinome, galima giedoti papais, jei kitokiais išskirtinumais gamta neapdovanojo, ir tapti scenos įžymybėmis. Net būdamas Minedas, gali pasidaryti populiarus ir iš koncertų babkių užsikalti, nors bet kuris iš gatvės į sceną pastatytas praeivis turbūt sudainuotų geriau nei anas.
Todėl klausimas lieka atviras: kur prapuola tie visi gabūs dainingi vaikai, kurie, beje, „Eurovizijoje“ gali užimti ir prizinę trečią aukštumą, kaip pernai Eglė Jurgaitytė, o ne vilktis paskutinėse vietose?


O juk gyvenime visko nutinka. Tarkime, kokia nors daili panelė iš didelės meilės ir aistros netyčia pastoja. Bet vyrukas, dėl kurio ji tiek daug lūkesčių puoselėjo, merginą palieka ir ramiai sau pasiplauna. Bet ta, turėdama įgimtą stiprų motinystės instinktą, nelekia aborto daryti ir būsimos gyvybės žudyti. Suvokdama, kad vienai lengva nebus, vis dėlto pagimdo kūdikį.
