Žvejys ir žmona

Na nesuprantu kas per malonumas valandų valandas sėdėti prie vandens įsikabinus į meškerę. Man neužtektų kantrybės. Tačiau žinau diedų, kuriems meškerės draugija svarbesnė negu moters kompanija. Bent jau žūklauti mėgstančių vyrų žmonoms dėl to ramiau. Įdomu, kad žvejų globėju laikomas šventas Petras. Dar manoma, kad jis turi raktus nuo rojaus vartų, bet ne kiekvieną ten įleidžia. Įtariu, kad žvejai turi privilegijų.
Meškeriotojai net savo šventę turi. Va šeštadienį, birželio 27 dieną, – Tarptautinė žvejo diena.
O aš tokius vis dėlto patrauksiu per dantį, kad per žūklę apie žmonas nepamirštų.

Grįžta vyras namo iš žvejybos su didžiausiu šamu. Žmona kepa virtuvėje valgį ir žiūri televizorių.
- Petrai, atiduok savo žuvytes katei ir eik valgyti!

Pareina vyras namo ir sako žmonai:
- Pažiūrėk, kiek aš žuvų sugavau…
- O man kaimynė sakė, kad tu buvai į turgų užsukęs.
- Na tai kas, aš tiek prigaudžiau, kad turėjau pusę parduoti, sunku buvo nešti.

Grįžta vyras iš eilinės nesėkmingos žvejybos ir teisinasi žmonai:
- Sliekai negeri, košė blogai buvo išvirta, duonos minkštimas greitai nuo kabliuko nukrenta, tešla vėl per skysta buvo… todėl žuvis ir nekimba.
Žmona pagalvojo ir sako:
- Aš iki šiol nesuprantu, su kuo tu mane pagavai…?

Grįžta vyras iš žūklės. Paspaudžia skambutį ir laukia. Niekas neatidaro. Spaudžia dar kartą. Pagaliau duris atidaro pusnuogė žmona.
- Kodėl neapsirengusi? – ir tuo metu pamato kitą pusnuogį vyrą. – Ką tas čia daro?
- Žuvies parnešei? – pertraukia žmona jį.
- Na taip.
- Tai gerai, už mano nugaros stovi žuvies kepėjas.

Kalbasi du žvejai :
- Kodėl vedei tokia negražią moterį?
- Aš gi meškeriotojas!
- Na ir kas?
- Pas tokią, kol meškeriosiu, niekas neateis!

“Lietuvos rytas” – nuo kriminalo link kapitalo

Na tikriausiai ne tik aš pastebėjau, kad didžiausiu vadinamas dienraštis labai mėgo kriminalines istorijas, dramas ir tragedijas – viską, kas skaitytojams kelia šiurpuliuką ar griebia už širdies. Tam tikrai labai tiko „Lietuvos ryto“ šūkis: gyvybiškai svarbus! Straipsnių pavadinimai apie tai rėkte rėkė ir šaukte šaukė: tas nužudytas, šitas apvogtas, kitas kalėjiman pasodintas, va kas dar vėžiu susirgo, o anas nuskendo… Tokias temos ypač dažnos šeštadieniais – kad nuo darbų atsipalaiduoti ir pailsėti norintys žmonės galėtų pasimėgauti. Tikriausiai manė, kad tada laikraštį skaitys daugiau bobučių, tokių kaip aš, daugiau diedukų, kaip mano diedas, ir daugiau kaimynų bei giminaičių, kaip maniškiai. Nesiginčysiu, gal redaktoriai geriau negu aš žino, apie ką man labiausiai patinka skaityti.
Galiausiai laikraščiui pasidarė svarbi jo paties gyvybė, todėl, kad nenuskęstų krizės vandenyne, čiupo mestą gelbėjimo ratą – banko „Snoras“. Apie tai kurį laiką buvo kalbama tyliai, šios savaitės pradžioje paskelbta garsiai. Prie žinių apie šį įvykį pasipylė komentatorių replikos neva banko „babkės yra rusiškos“. Irgi nesiginčysiu, nes man svarbiausia – išmanyti savos piniginės reikalus.

Tačiau visiems ypač įdomu, ar nuo to, kad bankas taps didžiausiu laikraščio akcininku, keisis tai, apie ką ir kaip rašoma. Nagi per internetą atsidarau dienraštį – ir ką matau? Pasikeitimų. Bent jau dienraščio antraštėse jie akivaizdūs. Šios dienos numerio gyvybiškai svarbios temos – turto ir pinigų. Žurnalistai domisi jomis it būtų kokie bankininkai. Va kokie laikraščio straipsniai skelbiami internete: “Turtas – po vandeniu, o žmonės – be namų“, „Į Briuselį – ir dirbti, ir papildyti piniginės“, „Sava kišenė – svarbiau už moterų gerovę“, „Ne bankomatas – o pasaka“, „Litų klastočių – vis daugiau“, o jei piniginių reikalų nėra pavadinime, vis vien rašoma apie juos: „Perkirsta nelegali metalo gysla“ – apie mokesčių grobstymą, „Laiko ženklai“ – apie parlamentinei veiklai skirtas lėšas.
Gal tai ir sutapimas – bet įdomus.

Papildymas. Mano komentaras apie dienraštį “Lietuvos rytas” ir banką “Snoras” yra paviršutiniškai ironiškas. Yra kitokių šio įvykio pastebėjimų. Man patiko tokie komentarai: žurnalisto Ryto Staselio ir tiklaraštininko uagaduku argumentai yra kietos vinys; vilnis užduoda svarbių klausimų, į kuriuos mažiausiai nori atsakinėti žurnalistai; Žurnalistų sąjungos vadas Dainius Radzevičius ieško tiesos ir siūlo laikytis įstatymų; buržujus mano, kad dėl tokios spaudos apskritai neverta aušinti burnos; o štai komjaunimas prognozuoja, kad po šio dienraščio ir banko sandorio tokiai spaudai patikimesne alternatyva taps tiklaraščiai.

Paparčio žiedas – ne bobučių išmislas

Kaip daugelis šiuolaikinio pasaulio gyventojų maniau: paparčio žiedas tėra gražus mitas. Rasti jį per Jonines – senolių pasaka arba graži svajonė. Tačiau šiandien netikėtai perskaičiau, kad paparčio žiedą iš tiesų galima pamatyti. Cituoju. Paparčio žiedas – tai rasos lašelis, įstrigęs voratinklyje, kurį voras surezgė tarp paparčio lapų pačiame viduryje. Retas stebuklas, ne kiekvienam tenkantis… Roto saulės spinduliuose jis tviska visomis vaivorykštės spalvomis.
Tad yra vilties rasti paparčio žiedą. Visi žino, kad ieškoti jo reikia per Jonines. Taigi sėkmės tiems, kurie landžios po papartynus.

Lietuviai – talentinga tauta

Dauguma lietuvių tikrai talentingi, o gal net genialūs. Kvailystė? Ne.

Tautos išmintis byloja: žmonės, kurie gyvena per mėnesį gaudami nuo 2000 litų ir daugiau, yra eiliniai; tie, kurie sugeba pragyventi nuo 1000 iki 2000 litų, yra talentai; na o tie, kuriems pavyksta išgyventi gaunant iki 1000 litų, – tiesiog genijai.

Nauja krizės pabaigos prognozė

Auksinė varpa priminė valstybės vairininko Andriaus Kubiliaus teiginį, kad birželio 21 dieną baigsis krizė. Tai yra šiandien. Taigi po ramaus savaitgalio pirmadienis turėtų būti optimistiškas, dirbsime gerai nusiteikę. Kaip žinia, svarbiausia – tikėjimas.
Kubilius aiškino, kad krizės pabaigą pamatė kaip fizikas. Tačiau kai kurie žmonės labiau negu valdžios galvomis, kurios fizikos mokslų prisikimšo universitete, tiki astrologais, kurie kelią į ateitį mato žiūrėdami į žvaigždes. O kosmose nėra nieko guodžiančio. Garsusis prognozuotojas Pavelas Globa teigė, kad pasaulinė krizė baigsis tik 2020 metų gruodžio 21 dieną.
Taigi prognozės skiriasi net 11 metų ir šešis mėnesius. Bet atkreipiau dėmesį, kad abu ateities spėjikai – fizikas ir astrologas – blogio pabaigai pasirinko tą patį dienos skaičių – 21.
Ir tada nusprendžiau įkišti savo trigrašį, skelbdama bobutės apibendrintą prognozę. Kad ilgai laukti nereikėtų, skelbiu, kaip ir Kubilius, kad krizė baigsis šią vasarą. Kadangi astrologams svarbios žvaigždės, renkuosi gražiausią laiką, apie kurį sakoma, kad tada krenta žvaigždės, – rugpjūčio mėnesį. Ir tą pačią dieną, kurią pasirinko šie du vyrai, – 21.
Tokia data bus faina net dviem dalykais: ir krizė baigsis, ir mano, bobutės, gimtadienis, bus būtent tądien. Galima pradėti švęsti…

Kas yra internetas ir kodėl vyrai myli kales

Esu smalsi, todėl inernete dažnai ko nors ieškau. Dažniausiai informacijos ir gerų skaitalų. Kai man prireikė pažiūrėti „kas yra kas“, atkreipiau dėmesį į tai, ko ieško kiti žmonės per google.
Tai, ką pamačiau, ir prajuokino, ir nudžiugino.
Štai surinkus raktinius žodžius „kas yra…“ atsiveria toks vaizdelis. Labiausiai žmonėms rūpi kas yra internetas, ieškančiųjų atsakymo į šį klausimą – 8 810 000. Po to žmonėms labiausiai rūpi, kas yra… laimė! Ieškančiųjų laimės – beveik pusantro milijono, galima pasakyti, pusė Lietuvos gyventojų. Dar žmonės aiškinasi, kas yra žiniasklaida – 1 380 000. Tada vėl jausmai – 1 100 000 ieškotojų nori sužinoti, kas yra meilė. O beveik aštuoni šimtai tūkstančių – kas yra filosofija.
Tada nusprendžiau pasidomėti, kas dar rūpi. Tarkime, ko labiausiai ieškoma, surinkus žodžius „kur yra…“. Čia dar įdomiau. Labiausiai lietuviams rūpi, kur yra Tailandas. Žinių apie jį ieško netoli pusės milijono tautiečių. Negi tiek daug norinčiųjų apsilankyti toje egzotiškoje šalyje? Po to žmonėms – tokių yra 210 000 – rūpi, kur yra angliavandenių. O tada lietuviai labai nori sužinoti, kur yra… kepenys ir inkstai! Tiesa, tarp šių organų įsiterpia paieška, kur yra Holivudas. Skaičiais: kepenų ir amerikietiškos žvaigždžių kalvės ieško beveik po pusantro šimto tūkstančių lietuvių, o inkstų – beveik šimtas tūkstančių.
Ir dar vienas per google užduotas klausimas – kodėl. Pasirodo, kad daugiau kaip pusei milijono žmonių nori sužinoti, kodėl reikia skaityti knygas, o 140 000 – ar verta skaityti knygas. Beveik šimtam tūkstančių ieškotojų ieško atsakymo: kodėl jaunas žmogus meta mokslus? Daugiau kaip 23 tūkstančiams tautiečių rūpi, kodėl žmonės neskaito knygų.
Paskutinis svarbus penketuko klausimas – kodėl… vyrai myli kales. Įtariu, kad tą labiausiai nori sužinoti vyrais nepatenkintos moterys. Tokių yra 21 000.

Galiausiai parašęs man komentarą buržujus pataisė, kad google rodo ne paieškų, o pasiūlymų skaičių. Ką gi, mano atradimas kiek nublanko, bet net ir dabar įdomu, ką daugiausiai mums siūlo sužinoti populiari paieškos sistema.

Vyrų žodis tvirtas

Labai patiko šita sentencija.

Vyrai neperkalbami ir nekeičia savo nuomonės, nes dažniausiai elgiasi taip: „Mano žodis tvirtas – kaip mylima moteris pasakys, taip galiausiai ir bus.“