Lietus ir laistytuvas

Nuo pakyrėjusio miesto šurmulio trims dienoms pabėgau į kaimą pas draugus. Saulė galynėjasi su debesimis, kartas nuo karto išnyra, bet dažniau apsiniaukę ir vis palyja – smulkesni ar stambesni lašai iš dangaus byra. Na gerai nors tiek, kad nereikia padėti bičiulių daržų laistyti – gamta tuo pasirūpina. Todėl laiką galima leisti įprastai miestietiškai – prie interneto. Laistytuvas lieka stovėti kampe.
Kaimą pasiekia skambutis iš sostinės. Kalba sukasi apie orus. Na kaip ten Vilniuje? Raportuojama: „Čia irgi lietus lyja. Buvome trumpam išlindę iš namų, ėjome pro Airijos ambasadą. Jų tradicijos baisiai įdomios, lyg būtų iš kokios Sacharos, o ne iš drėgnos europietiškos salos atvykę. Tai kas, kad lietus, airiai vis vien tuo metu žolę laisto. “

Pleiskanota istorija

Su istorija reikia elgtis pagarbiai. Tačiau mūsų krašte persistengiama. Manau, kad negerai, kai istorija įkalinama akmenyje – ant kiekvieno kampo ir prie kiekvieno vieškelio pastatytuose paminkluose paminklėliuose. Arba kai apie kokią nors datą triūbijama vos ne kasdien ir su didžiausia pompastika. Mano galva, svarbiausia yra gyva istorija.
Tačiau jei kas nors išdrįsta pasakyti, kad daugiau domisi šiandienybe, o ne tikra ar iliuzine praeitimi, tuoj apšaukiamas mankurtu. Vis dėlto tokių narsuolių atsiranda. Štai liepos mėnesio žurnale „Aš ir psichologija“ vienas autorių trinkteli savo nuomonę – kaip iš patrankos iššauna. Tas narsuolis – Valdas Kilpys – rašo: „Kai koks pleiskanotas istorikas pradeda aiškinti apie tikrąsias Lietuvos istoriją atspindinčias datas, maunu nuo jo kuo toliau. Nėra jokio skirtumo, kada pirmą sykį rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Lietuvos vardas. Tik savo vaikučius ryjančio Krono (Saturno) klapčiukams tokie klausimai turi prasmę ir jie iki pamėlynavimo gali ginčytis spręsdami apie kokio nors viduramžių rašeivos keverzonių atsiradimo laiką.“
Tai va – tas V.Kilpys tikina, kad jam įdomiausia žvalgytis aplinkui: „Vertę įgavo dabartis – ji tapo pekliškai įdomi ir mįslinga.“
Aš sutikčiau, kad istoriją reikia kurti dabar, o ne nuolat dairytis į praeitį.

Serialas: Siauras ir taksi

Pamenu laikus, kai klubo “Muzikinis angaras” šeimininkas buvo toks dainininkas Žilvinas Žvagulis. Smagu ten būdavo. Rebiatos linksmindavosi. Su šia kompanija laiką leisti mėgdavo ir Audrius Siaurusevičius. Anuomet Siauras buvo tiesiog Lietuvos televizijos žurnalistas. Vienas iš daugelio. Tiesa, vedė mandrą laidą – „Spaudos klubas“ vadinosi.
Tai štai. Kartą „Muzikiniame angare“ vakarojau su bendradarbiu. Linksmybės užsitęsė. Galiausiai susiruošėme namo. Išsikvietėme taksi. Laukėme. Atvažiavo.
Na einame mums pagal iškvietimą atsiųsto taksi link. Staiga matome – į jį sėdasi Siauras. Prieiname ir sakome: „Klausyk, šitą taksi išsikvietėme mes – ir juo važiuosime namo.“ Siauras mums atgal: „Pirmas įsėdau aš, aš ir važiuosiu.“ Mes: „Sėsk į bet kurį kitą taksi. Šitą išsikvietėme mes!“ Siauras: „Ne.“ Toliau užsispyręs sėdi. Tyli. Povyza – gerai prisiskraidžiusio erelio. Taksi vairuotojas bando paaiškinti Siaurui, kad jo neveš, nes klientai esame mes. Siauras neišlipa. Sėdi. Tyli. Tada fainasis bendradarbis, su kuriuo vakarojau, sako man: „Ką gi. Sėdam. Visi kartu važiuosime.“ Taip ir buvo. Pirma buvo pamėtėtas Siauras – jam buvo arčiausia, tada aš, galiausiai namo nuvežtas mano bendradarbis.
Taigi negalėčiau pasakyti, kad dabar Siauras labai pasikeitęs. Ir seniau buvo mandras. Erelis.

Serialas: Siaurui patiko skydinės fotosesija

Aistros ir juokai dėl LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus vizito į elektros skydinę jau buvo aprimę. Nors anekdotų ir sparnuotų posakių buvo sukurta daug. Apie tai, kaip praėjusį rudenį, rinkimų į Seimą naktį Siauras nuo žurnalistų dėmesio spruko į skydinę, nes, manoma, buvo gerai įkaušęs. Ir ilgai ten slapstėsi. Vienas taikliausių posakių: „Yra du keliai: vienas platus, kitas siauras, vedantis į skydinę.“
Dabar azartas vėl kyla. Mat tas vyras nerimsta: pirmadienį kreipėsi į teismą: neva du fotografai nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl turi jam pakloti kartu paėmus… 85 tūkst. litų. Akivaizdu, kad Siauro sveikata kainuoja labai brangiai. Gaila, kad LRT vadovas yra taip save sureikšminęs, jos nesupranta tapęs pašaipos objektu. Ir toliau kaip koks pajacas linksmina tautą.
Matyt, Siaurui patiko fotosesija skydinėje. Nori vėl ir vėl matyti tos nakties savo portretų. Kol vyks teismo procesas, turės daug tokių progų: rašinius apie šį vyruką žurnalistai tradiciškai iliustruoja tomis pikantiškomis nuotraukomis.