Nuo pakyrėjusio miesto šurmulio trims dienoms pabėgau į kaimą pas draugus. Saulė galynėjasi su debesimis, kartas nuo karto išnyra, bet dažniau apsiniaukę ir vis palyja – smulkesni ar stambesni lašai iš dangaus byra. Na gerai nors tiek, kad nereikia padėti bičiulių daržų laistyti – gamta tuo pasirūpina. Todėl laiką galima leisti įprastai miestietiškai – prie interneto. Laistytuvas lieka stovėti kampe.
Kaimą pasiekia skambutis iš sostinės. Kalba sukasi apie orus. Na kaip ten Vilniuje? Raportuojama: „Čia irgi lietus lyja. Buvome trumpam išlindę iš namų, ėjome pro Airijos ambasadą. Jų tradicijos baisiai įdomios, lyg būtų iš kokios Sacharos, o ne iš drėgnos europietiškos salos atvykę. Tai kas, kad lietus, airiai vis vien tuo metu žolę laisto. “
Lietus ir laistytuvas
2009/07/04 · 7 Komentarai
Kategorijos: nieko sau
7 responses so far ↓
grumlinas // 2009/07/05 at 12:32 |
Mjooo, airiškas ordnung’as
scania // 2009/07/05 at 21:17 |
Hmmm, gal jie kokiomis trąšomis laisto?
O gal sodininkui moka tik už atliktus darbus?
Gal praloštos lažybos?
Gal čia specialūs gero oro burtai?
Ar lietaus burtai?
Reklaminė akcija?
Fotosesija?
Mįslė, vienok…
bobute // 2009/07/05 at 22:09 |
Na tiesiog airiška mistika. Lietuviški sekliai morkos tą pastebėjo ne pirmą kartą: nesvarbu, giedra diena ar lietinga, airiai vis vien laisto žolę. Gal tai kokia žolia-laisto-manija?
scania // 2009/07/05 at 22:36 |
Turbūt viršininkas sodininko nemėgsta, kabinėjasi dėl neatliktų darbų
troy // 2009/09/05 at 14:10 |
Bobutė mirė????
scania // 2009/09/06 at 01:10 |
Gal atostogos…
Kokios spalvos siela « Pro bobutės langą // 2009/10/16 at 03:46 |
[...] galvojau. Tada nusprendžiau, kad mano siela – jūros spalvos. Kadangi prieš gerą mėnesį troy susidomėjo, kad gal bobutė numirė, taigi apsičiupinėjau, ar be sielos dar tebeturiu kūną. [...]