Prieš kokią savaitėlę slidžiais lediniais šaligatviais šiaip ne taip parčiuožusi namo ir per stebuklą neišsisukinėjusi kojų nusprendžiau: „Per savivaldybių rinkimus savo balsą atiduosiu tam kandidatui, kuris savo ir savo motinos sveikata bei gyvybe prisieks, kad gatvės ir šaligatviai visada bus nuvalyti. Ir niekada nesakys, kad į Lietuvą žiema atėjo vėl netikėtai.“
Šiomis dienomis, kai ledas truputuką aptirpo, pastebėjau, kad ir kiemsargiai gatvėse pasirodė, šaligatvius valyti pradėjo, kai nebėra ko gremžti. Tada ir mano dūšioje atitirpo. Pasakiau sau: “Balsą atiduočiau už patį geriausią kiemsargį, kuris valo ne dėl baisiai kuklaus atlyginimo, bet dėl tėvynės.”
Tačiau jei vėl atšals ir pasidarys slidu kaip čiuožykloje – visai neisiu balsuoti. Geriau būti sveikomis rankomis ir kojomis bei nepraskelta galva negu taip ir nepasiekus tikslo su rinkimų biuleteniu atsidurti ligoninės traumų skyriuje.
besmegeniai
B e politinės valios. Taip ir degraduojam – tai ledas, tai galvą skauda…
o juk taip ir būna su tais neateinančiais balsuoti piliečiais – kaip šiame bobutės paburbėjime
))